Kodėl televizorius neįsijungia: pagrindinės priežastys ir pirmoji pagalba

Kai ekranas lieka juodas – pirmieji žingsniai

Kiekvienas esame patyrę tą nemalonų momentą: paėmei nuotolinio valdymo pultą, paspaudei įprastą mygtuką, o televizorius… nieko. Juodas ekranas, tyla, kartais net mirksintis raudonas indikatorius, kuris tarsi tyčiojasi iš tavęs. Prieš skambinant meistrams ar skubant į elektronikos parduotuvę naujo televizoriaus, verta išsiaiškinti, kas iš tiesų nutiko.

Pirmiausia – ramu. Dažniausiai problema būna daug paprastesnė, nei atrodo iš pirmo žvilgsnio. Statistika rodo, kad maždaug 40% visų „neveikiančių” televizorių iš tikrųjų veikia puikiai, tik žmonės nepastebi kokios nors smulkmenos. Taigi, prieš ką nors darydami, giliai įkvėpkite ir pradėkime nuo paprasčiausių dalykų.

Patikrinkite, ar televizorius tikrai prijungtas prie elektros tinklo. Skamba juokingai, bet tai viena dažniausių priežasčių. Galbūt vaikai žaisdami ištraukė kištuką, o gal vakar vakare darydami tvarkymą patys nejausdami pajudėte laidą. Pažiūrėkite, ar kištukas tvirtai įkištas į lizdą, ar pats lizdas veikia (galite įkišti kitą prietaisą ir patikrinti).

Maitinimo problemos – ne visada tai, kuo atrodo

Jei kištukas vietoje, o televizorius vis tiek nereaguoja, laikas gilintis į maitinimo klausimus. Šiuolaikiniai televizoriai turi sudėtingas apsaugos sistemas, kurios kartais gali sukelti daugiau problemų nei naudos.

Daugelis televizorių turi vidinę saugiklę arba apsauginį mechanizmą, kuris išsijungia esant įtampos šuoliams. Tai ypač aktualu tiems, kurie gyvena namuose su nestabilia elektros įtampa arba dažnai būna audros. Paprasčiausias sprendimas – visiškai atjunkite televizorių nuo elektros tinklo, palaukite 30-60 sekundžių ir vėl įjunkite. Tai ne juokai – ši procedūra iš tikrųjų padeda maždaug 30% atvejų.

Kai kurie televizoriai turi atskirą maitinimo jungiklį ne tik nuotolinio valdymo pulte, bet ir pačiame korpuse. Jis dažniausiai būna galinėje arba apatinėje televizoriaus dalyje. Žmonės apie jį užmiršta, nes įpratę viską valdyti pulteliu. Pabandykite jį paspausti – galbūt kas nors atsitiktinai jį išjungė.

Taip pat verta atkreipti dėmesį į maitinimo laidą. Jei jis pažeistas, sulenktas ar apšepęs, tai gali būti problema. Patikrinkite visą laido ilgį nuo kištuko iki televizoriaus. Jei turite kitą tokį patį laidą (daugelis televizorių naudoja standartinį C13 tipo laidą), pabandykite jį pakeisti.

Nuotolinio valdymo pultelis – dažniau kaltas nei manote

Kartais problema slypi ne televizoriuje, o tame mažame plastikiniam daikčiuke, kurį taip dažnai pamirštame ant sofos. Nuotolinio valdymo pultelis gali būti visiškai išsekęs, nors dar vakar veikė puikiai.

Paprasčiausias būdas patikrinti – pabandyti įjungti televizorių mygtukais ant paties korpuso. Beveik visi šiuolaikiniai televizoriai turi bent minimalų mygtukų rinkinį šone arba apačioje. Jei televizorius įsijungia šiais mygtukais, problema aiški – pultelis.

Prieš skubant pirkti naują, pabandykite pakeisti baterijas. Net jei pultelis dar reaguoja į kitus mygtukus, įjungimo funkcija gali reikalauti daugiau energijos. Įdėkite naujas baterijas ir įsitikinkite, kad jos teisingai orientuotos (pliusas prie pliuso, minusas prie minuso).

Yra ir gudrybė, kaip patikrinti, ar pultelis siunčia signalą. Paimkite telefono kamerą, nukreipkite į pultelio priekinę dalį ir spauskite mygtukus. Jei pultelis veikia, telefono ekrane matysite mirksintį šviesą (infraraudonąją, kurią akis nemato, bet kamera užfiksuoja). Jei nieko nematote – pultelis tikrai neveikia.

Ekrano ir vaizdo problemos

Kartais televizorius iš tikrųjų yra įsijungęs, bet mes to nematome. Skamba keistai, bet taip nutinka dažniau nei galvojate. Televizorius gali būti įjungtas, tik ekranas lieka juodas dėl įvairių priežasčių.

Pirmiausia patikrinkite, ar girdite garsą. Pabandykite padidinti garsumą – jei girdite televizoriaus garsą (kad ir labai tylų), vadinasi, problema tik su vaizdu. Tai visiškai kita situacija nei visiškai neveikiantis televizorius.

Vienas dažniausių nusiskundimų – televizorius įsijungia, bet ekranas lieka tamsus arba matosi tik labai silpnas vaizdas. Tai gali reikšti, kad sugedęs apšvietimas (ypač senesniuose LCD televizoriuose). Pabandykite šį triuką: įjunkite televizorių tamsoje ir švieskim į ekraną žibintuvėliu arba telefono lempa. Jei matote labai blankų vaizdą, problema tikrai apšvietime.

Kitas dalykas – įvesties šaltinis. Galbūt televizorius įjungtas, bet rodo ne tą HDMI įvestį. Pabandykite paspausti „Source”, „Input” arba panašų mygtuką pultelyje ir perjunkite visas galimas įvestis. Kartais televizorius įsimena paskutinę naudotą įvestį, o jei ten nieko neprijungta, ekranas lieka juodas.

Programinės įrangos strimai ir atnaujinimai

Šiuolaikiniai išmanieji televizoriai – tai iš esmės kompiuteriai su dideliais ekranais. O kaip ir bet kuris kompiuteris, jie gali „užsikirsti”, turėti programinės įrangos klaidų ar tiesiog reikalauti perkrovimo.

Jei jūsų televizorius yra išmanusis (Smart TV), jis galėjo automatiškai bandyti atsinaujinti ir kažkas nutiko ne taip. Tai ypač aktualu, jei televizorius neįsijungia po audros ar elektros nutrūkimo – atnaujinimas galėjo būti nutrauktas viduryje proceso.

Daugelis gamintojų turi „saugųjį režimą” arba „gamyklinių nustatymų atkūrimo” funkciją, kurią galima aktyvuoti specialia mygtukų kombinacija. Tai skiriasi priklausomai nuo gamintojo, todėl verta pasižiūrėti instrukcijoje arba internete konkrečiai jūsų modelio informacijos.

Kartais padeda tiesiog palaukti. Jei televizorius bando atlikti vidinį procesą (atnaujinimą, diagnostiką), jam gali prireikti 5-10 minučių. Žmonės dažnai būna nekantrūs ir pradeda spaudinėti visus mygtukus iš eilės, o tai tik apsunkina situaciją.

Vidiniai komponentai ir rimtesnės problemos

Jei visos paprastos priemonės nepadėjo, tikėtina, kad problema rimtesnė ir slypi televizoriaus viduje. Nors tai skamba bauginančiai, ne visada reiškia, kad reikia pirkti naują televizorių.

Viena dažniausių vidinių problemų – kondensatorių gedimas maitinimo bloke. Kondensatoriai yra maži cilindrinio pavidalo komponentai, kurie laikui bėgant gali „išpūsti” ir nustoti veikti. Tai ypač aktualu televizoriams, kuriems jau 5-7 metai ar daugiau. Gera žinia ta, kad kondensatorių keitimas nėra itin brangus remontas, jei kreipsitės į gerą meistrą.

Kita galima problema – pagrindinė plokštė (mainboard). Tai televizoriaus „smegenys”, ir jei ji sugedo, televizorius paprasčiausiai neįsijungs arba elgsis keistai. Blogoji žinia – tokios plokštės keitimas gali kainuoti nemažai, kartais net pusę naujo televizoriaus kainos.

T-Con plokštė (laiko valdymo plokštė) atsakinga už vaizdo perdavimą į ekraną. Jei ji sugedo, televizorius gali įsijungti (girdėsite garsą, matys indikatoriai), bet vaizdo nebus arba jis bus iškraipytas. Šios plokštės keitimas paprastai pigesnis nei pagrindinės plokštės.

Pats ekranas (panelis) – tai brangiausia televizoriaus dalis. Jei sudužo ar sutrūkinėjo pats ekranas, remontas dažniausiai neapsimoka, nes naujas panelis kainuoja beveik tiek pat, kiek naujas televizorius. Tačiau fiziniai ekrano pažeidimai paprastai akivaizdūs – matosi įtrūkimai, spalvoti dėmės ar linijos.

Kada kviesti specialistą ir ko tikėtis

Suprasti, kada verta bandyti taisyti pačiam, o kada geriau kreiptis į profesionalą, yra svarbu tiek jūsų laiko, tiek pinigų požiūriu. Paprastai taisą: jei problema sprendžiama be atsuktuvo – bandyk pats, jei reikia atidaryti televizorių – geriau kviesk meistrą.

Televizorių viduje yra aukštos įtampos komponentai, kurie gali būti pavojingi net televizoriui būnant išjungtam iš elektros tinklo. Kondensatoriai gali išlaikyti krūvį dar ilgai po išjungimo. Todėl, jei neturite elektronikos remonto patirties, neatidarydinėkite televizoriaus korpuso.

Prieš kviesdami meistrą, pasiruoškite informaciją: televizoriaus markė ir modelis (paprastai nurodyti ant lipduko galinėje pusėje), kada pastebėjote problemą, ar buvo kokių nors neįprastų aplinkybių (audra, kritimas, skysčio išsiliejimas). Tai padės meistrams greičiau diagnozuoti problemą, o kartais jie gali patarti telefonu, kaip išspręsti ją patiems.

Dėl remonto kainos – ji labai priklauso nuo problemos pobūdžio ir televizoriaus modelio. Paprastas kondensatorių keitimas gali kainuoti 30-50 eurų, o sudėtingesnis plokščių keitimas – 100-200 eurų ar daugiau. Visada klauskite preliminarios kainos ir lyginkite ją su naujo panašaus televizoriaus kaina. Jei remontas kainuoja daugiau nei 50% naujo televizoriaus kainos, dažniausiai apsimoka pirkti naują.

Kai televizorius vis dėlto atsisveikina – ką daryti toliau

Kartais tenka pripažinti, kad televizorius atgyveno savo. Šiuolaikiniai televizoriai, nors ir turi puikų vaizdą, ne visada pasižymi ilgaamžiškumu. Vidutiniškai televizorius tarnauja 7-10 metų, nors kai kurie gali veikti ir ilgiau.

Jei nusprendėte, kad laikas naujam televizoriui, neišmeskite seno bet kur. Elektronikos atliekos turi būti utilizuojamos teisingai. Daugelyje miestų yra specialios elektronikos atliekų surinkimo vietos. Be to, perkant naują televizorių, daugelis parduotuvių siūlo pasiimti seną – tai patogu ir ekologiška.

Prieš perkant naują, pagalvokite, ko tikrai reikia. Galbūt ankstesnis televizorius buvo per didelis ar per mažas jūsų erdvei? Ar tikrai reikia visų naujausių funkcijų, ar pakaktų paprastesnio modelio? Šiuolaikiniai televizoriai siūlo tiek daug galimybių, kad lengva permokėti už funkcijas, kurių niekada nenaudosite.

Jei televizorius dar veikia, bet ne visai gerai (pvz., kartais neįsijungia, bet po kelių bandymų vis tik įsijungia), galite jį pasilikti kaip atsarginį. Tinka į miegamąjį, vaikų kambarį ar net garažą. Nebūtina iš karto atsikratyti, jei dar šiaip taip veikia.

Paskutinis patarimas – kai gausite naują televizorių, pasirūpinkite jo apsauga. Įsigykite gerą įtampos stabilizatorių arba bent jau apsauginį lizdą su perjungimo apsauga. Tai apsaugos jūsų naują įsigijimą nuo staigių įtampos šuolių. Taip pat verta apsvarstyti garantijos pratęsimą, ypač jei perkate brangesnį modelį. Nors tai papildoma išlaida, ramybė kartais būna verta tų pinigų.

Ir atminkite – kiekvienas televizorius anksčiau ar vėliau sugenda. Tai normalu, tai technikos dalis. Svarbiausia nepanikuoti, pabandyti paprasčiausius sprendimus pirmiausia, o jei nieko nepadeda – priimti sprendimą racionaliai, įvertinus remonto ir naujo pirkimo kaštus bei naudą.